vyti

1 výti, vẽja (vìja OGLII377, LD338(Zt), GrvT83; SD¹37, vỹna), vìjo KBII162, K, Rtr, K.Būg, NdŽ, FrnW 1. tr. Q282, SD¹128, SD63, R, MŽ, Sut, S.Stan, M, ŠT42, Slnt versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti: In raistą výt kur tuos bjaurybes Brb. Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Vdk. Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan LKKXI136. Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų (ps.) Grv. Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Plvn. Par mišką, sako, arklius výk Žl. Sartoji kumelinga – negalì vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Gs. Vejì arklį risčios, tai vienas žmogus galì kult Č. Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Kp. Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą V.Krėv. | prk.: Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… J.Ap. | refl. tr.: Atsiskyriau karves i vejúos namo Klt. 2. tr. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti: Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Grš. Vẽja močia do bernus, do nekokia merga (duktė) Klt. Veitè (vykite) jį namo, kolei nevėlu Dglš. Naktį jis tą vaiką vìjo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Jrb. Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vìjo Krs. Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Nmč. Kai vìjo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Jrb. Nevejamì, nestumiami išvažiuosim Pv. Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Jd. Výk tokį (girtuoklį) vyrą, nuodėmės nebus Drsk. Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Vlkv. Ji jį iš akių vẽja Prn. Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Klt. Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Rd. Výt jos, rupūžės (katės), laukan! Slm. Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Brb. Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Č. Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Alv. Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Lzd. Šitą kumelį vìjo su kočėlu iš gryčios LKT303(And). Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bsg. Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų DvP34. Tėvas sirgdamas vis vìjo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Vlk. Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi J.Marcin. Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų V.Bub. Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti BPII63. | prk.: Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja V.Krėv. Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos S.Zob. Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate CII104. Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios A.Sm. ^ Veja kap šunį iš veseilios LTR(Klvr). Durną ir iš bažnyčios veja Vb. Kas pagirių prašo, tą vejì laukan Dt. 3. tr. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo: Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mžš. Mañ' niekas nevìjo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Svn. Leki výt, kam atsisėdo Sml. Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Slm. Iž valios skubykis, kas vẽja Drsk. 4. tr. D.Pošk, S.Dauk, ŠT333 iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti: Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Skrb. Vìjo šuoj per upę ir govė ligą Drsk. Arklį vìjo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Ant. Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Klt. Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Klt. Kai výta višta vanago, net lig raistui Klt. Anys ažmietijo (pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Mlk. Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Mžš. Bijo šuva [šernų], nevìjo Žln. Vìjo vanagas žvirblį ir pataikė langan Žl. Aš bėgt, jis manę výt Jrk92. Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Všk. Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Ant. Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Jrk117. Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį BsPIV11(Brt). Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę D95. Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu KrvD9. Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši (d.) Ul. Jos vijo jįjį iki jo vartų FrnS135. Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus (viršuje juos) faraonas didžiu kariu vijo BB1Mak4,9. Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai BBJdt14,5. | prk.: Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis (reikia viską skubėti padaryti) Snt. Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą V.Piet. Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą J.Mik. Vienas netikėtumas veja antrą Pt. Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą J.Mik. Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas rš. ^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Pv. Užbėga kai kieno nots vejamì (vaikai retai teaplanko) Trg. Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs LTR(Kz). Tai važiuoja, kaip bites vẽja Dbk. Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Zr. Kiba jį šunes vẽja (verčia skubėti) Mrc. Nevyk mažą, pamesi didelį LTR. Gera výt, kad lekia Ėr. Vyk, kad bėga J.Jabl. Gera baidyti, kad yra kam vyti KrvP(Ut). Vyk – nepavyk (neprivyk LTsV257), mušk – neužmušk M.Katk. Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk LTR. Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi M. Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam LTsV269(Jnš). Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR(Vlkv). Vilką vijus, nors uodega atiteko Sln, PPr439. Šunį vijus, nors uodega teks Grk. Septyni vilkai vieną bitę veja Prng. Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi LTR(Krn). Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno LTR(Srd). Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Slm. Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Mžš. Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Ėr. Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vìjo Mrc. Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Mžš. Bėda bėdą veja (RD213, N, Tlž), ale gyvent možna LKK XII119(Grv). Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia LTR(Grv). Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria A.Baran. Vargas vargą veja, kylis kylį varo I.Simon. Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą J.Balt. Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį A.Vaičiul. Riekė riekę vẽja (daug valgo) Mžš. Malkas kąsnį veja (užkandus norisi gerti) prš. Ot verkia, ašara ašarą veja LTR(Grk). Nevyk metus, patys praeis LTR(Zp). Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų OG283. Ratas tekinį vìjo, o niekad nepavijo JD1421. Du bėga, du veja (ratai) PrLXVII 35, Lnkv. Brolis brolį veja – niekad nepaveja Šr. Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Dl. Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia (arklys) JT359. Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Krs. Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR(Antz). Vienas bėga, vienas veja (dviratis) LTR. Brolio žirgas nepavejamas (vėjas) Užp. | refl. tr., intr. LL21,23: Aš bėgt, anas výties Aps. Výties výties čigonus – i pasvijau Dglš. Paskui ją ant arklio vẽjas Lt. Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Pv. Ans muni vẽjas, vẽja Slnt. Vìjos net su mašinele vagis Klt. Anas bėgt, šunes výties Rš. Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Svn. Vejíestie vė ką greičiau! Ad. Výdavos tie kurkinai vaikus Erž. Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Ign. Kad nebėgtai, i nesvýtų Eiš. Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Rz. Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Lz. Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Eiš. Ji (gyvatė) mane výtis, suktis Kb. Anie (vilkai) nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Krž. Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Kbr. Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Ul. Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Slk. Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus LTR(Nj). Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi J.Paukš. Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai rš. Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto Skv2Moz14,9. | prk.: Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris rš. Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? V.Kudir. Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių J.Aist. Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Vrp1889,132. Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką rš. Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas (kasant šulinį) Alz. Edmundas, mano sūnus, nesìveja paskui butelį Aln. ^ Uždusau kai varlę vìjus Šln. Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Dbk. Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ps. Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? LTR(Vdk). Vargas žmogų visur vẽjasi Mrj. Ažvis oršiau laukt ir výties Lz. Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Dsn. Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas (bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Kpr. Subinė paskui vẽjas Žlp. Bepigu nesivyti, kad bėga KrvP(Lzd). Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi NžR. Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina LTR(Vlk). Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo (vežimas) Sk. Du pirma bėga, o du paskun vìjasi ir niekap nedavija (ratai) Lz. Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja (malūno sparnai) LTR(Grk). ║ refl. smarkiai plakti (apie širdį): Širdis vẽjas, tokia negeruma Rud. ║ refl. tr. lygintis kuo: Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Dkšt. Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus Tvr. 5. tr. prk. sekti kuo, remtis, laikytis: Jis veja madas Rm. Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Tat. Savo senelių paprotį vijo Lnkv. | refl. tr., intr.: Kita (merga) vẽjas paskui madą ir saũ gadina Grv. Mada reikia sekti, bet ne vytis ją rš. 6. tr. prk. stengtis įgyti, siekti gauti: Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Aln. Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Klt. Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia DP485. | refl.: Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Pst. Dabar visi pinigų vẽjasi Al. | Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio Rod. 7. intr. impers. nešioti sniegą, pustyti: Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys Pls.

◊ Diẽvo nevýk į mẽdį (į medžiùs, karklýnan) Jnš, Ukm, Mlt geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Drsk. Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Plv. Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131 (Grv). Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Slm. Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi JT371. Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi LKKXIII131(Grv).

ir šuõ vẽjamas neĩtų Šk apie labai blogą orą. ×į striõką výti Snt versti skubėti.

iš kriẽso výti daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt.

kruopà kruõpos nèveja apie skystą viralą: Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja KlK13,99(Švnč). kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas Ml.

žarnà vẽja žárną labai norisi valgyti: Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja Užp.

\ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti